- stamantrumas
- stamantrùmas sm. (2) NdŽ, KŽ; Ser 1. L, LL235, VĮ, Rtr → stamantrus 1: Lingė nebeturi stamantrùmo DŽ. Visi jų muskulai taukais apaugę …, neturi tokio stamantrumo TS1902,1b. Elastingumo, arba stamantrumo, ribos rš. 2. Gmž, NdŽ → stamantrus 4: Ir ta daina rodo stamantrumą dvasės rašytojo A1883,77. Žinoma, turbūt ir paties autoriaus būdo tvirtumas, stamantrumas čionai daug svėrė LTII443. Stamantrùmas silpnėja BŽ543.
Dictionary of the Lithuanian Language.